Search Results for: "odos spalva"
Turbūt pastebėjote, jog vienos spalvos jums tinka labiau nei kitos. Jaučiatės pasiklydusios spalvų paletėje? Jei vis dar nesuradote savo spalvų, šie patarimai kaip tik jums.
Turbūt ne vienas yra girdėjęs frazę: „Juodai rengiasi tie, kurie gyvena spalvingus gyvenimus“. Su tuo ginčytis net neverta. Tai tikra tiesa. Tuo įsitikinę ir „The Dark“ butiko vadovai. Šie Lietuvai pristato įspūdingus, prabangios juodos papuošalus. O kaip teigė jie patys: „Lietuvoje gyvena daug stilingų žmonių, naktinis gyvenimas čia visuomet verda, o juodi papuošalai – privalomas akcentas“.
„Kad būtum nepakeičiama – turi nuolat keistis“, – legenda tapusi Koko Šanel frazė dažnai girdima ir šiandien. To mes, moterys, siekiame nuolat. Kalbant apie pokyčius, neretai pagalvojama ir apie plaukų spalvą. „Moterys nuolat nori keistis, tačiau reta jų pagalvoja apie tai, kas jų laukia po užsibrėžto noro pasikeisti. Dažnai neįvertinama tai, kad pakeitus plaukų spalvą, teks keisti ne tik kosmetikos priemones, bet ir dalį garderobo. O kur dar neretas atvejis, jog moteris ir jos kirpėjas-stilistas skirtingai suprato spalvos toną bei atspalvį“, – apie dažnus kliento ir stilisto nenusikalbėjimus pasakoja plaukų meistrė Vika Vaineikienė.
Spalio pradžioje Lietuvą pasieksianti kriminalinė veiksmo drama „Juodosios mišios“ – vienas tų filmų, kuriuos šį rudenį pamatyti yra tiesiog privalu. Pagal tikrą istoriją sukurtame filme pasakojama legendinio JAV nusikaltėlio, žudiko ir mafijos vadeivos Jameso „Whitey“ Bulgerio istorija. Iš smulkaus niekšelio vienu įtakingiausių nusikalstamo pasaulių personų virtusį vyrą filme „Juodosios mišios“ įkūnijo šiam vaidmeniui persimainęs Johnny Deppas.
Lietuvą pasiekus vasariškiems orams ne vienas mūsų išskubėjome lepintis saulės teikiamais malonumais, tačiau kuo gresia saulės vonios ir ką daryti norint išvengti odos vėžio? „Saulė pavojingiausia vidurdienį. Venkite jos šiuo paros metu, o likusią dienos dalį nepamirškite naudoti apsaugančių priemonių“, – įspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.
Antradienio vakarą kino teatre „Pasaka“ įvyko rekordinės raudonplaukių fotosesijos „Ieškomi Ryžaplaukiai“ parodos atidarymas. Šis įvykis pritraukė ne tik gausų būrį Lietuvos raudonplaukių bei jų draugų, bet ir televizijos laidų kūrėjus. Atidarymo metu žiniasklaidos atstovai bendravo su raudonplaukiais ir domėjosi ne tik jų išvaizdos ypatumais, bet ir jų asmenybėmis.
Terminas „psichodelinis“, dažnai asocijuojantis su Amerikos kultūra, pirmą
kart apsireiškė dviejų britų, psichotropinių medžiagų tyrinėtojų susirašinėjime, 6 deš.
pradžioje.
Psichiatras Humphry Osmond, siekdamas apibūdinti patirtus įspūdžius
laiške anglų rašytojui Aldous Huxley’iui pasiūlė terminą psychedelic, susiejęs du
graikiškus žodžius psyche (siela arba protas) ir delein (pasireikšti, aiškėti) ar delos
(aiškus, akivaizdus). Abu klasikai turbūt neįsivaizdavo koks „sparnuotas” taps jų
sumanytas žodis, nusakantis margaspalvę muzikinę kryptį ir persmelkiantis vos ne visą 7
dešimtmečio kultūrą.
Psichodelika – sąmonės pokyčiai ir be psichotropinių medžiagų
1966–1969 m. psichodelinėje eroje viskas buvo įmanoma ir ši muzika be jokių papildomų priemonių iki šiol gali perkelti mus į pakitusią, nuo kasdienės pilkumos išvaduotą sąmonės būseną.
Psichodelinė muzika užgimė greičiausiai ten, Amerikos kontinento vakarų pakrantėje, vėliau keliaudama rytų pusėn, tuo pat metu atvirai ir jautriai pasitikdama Rytus.
Jau 1965-ais visame pasaulyje pradėjo gausėti jaunų, drąsiai eksperimentuojančių grupių bei atlikėjų, įkvėptų Britanijos bigbito ( big beat ) muzikos ir avangardinės kultūros. Formavosi naujas stilius, pramintas „rūgščiuoju“ roku, pagal tuomet legalų psichoaktyvų preparatą LSD .
Šios „saldžiai-rūgščios“ muzikos adeptai garsų pagalba paskelbė naujus siekius, atradimus, kuriuos visų laikų klausytojas gali intuityviai perimti, jei yra pasiruošęs ir imlus.
Užtenka priimti, tiesiog pasinerti į muzikos tėkmę, be jokių papildomų priemonių. Jei ne savo skambesiu, tai pojūčiu, geriausi psichodelinės muzikos kūriniai galėtų būt artimi klasikinių Indijos ragų ar holistinės muzikos klausymui.
Psichodelinis rokas įtakojo daugelį vėlesnių muzikinių krypčių, kaip kad ambient ar new age.
Tuo pačiu, psichodeliką galime suprasti iš vis ir kaip muzikinio mąstymo ar atlikimo būdą, įmanoma tiek roko muzikoje, elektronikoje, tiek džiaze ar net klasikoje.
Ritualinė šamanų muzika – komunikacijai su dvasiniu pasauliu
Šiandien galime leisti sau vartoti šį terminą plačia, gal labiau filosofine prasme.
Mes suvokiame jį kaip šiuolaikinį, tačiau pats fenomenas nėra toksai, jei pažvelgus, kaip tai buvo suvokiama istorijos bėgyje.
Visos senosios kultūros ir civilizacijos žinojo, patyrė ir užfiksavo potyrius, kurie galėtų būt šiandien mūsų pavadinti kaip psichodeliniai – sielai regimi atsivėrimai. Legendose, mituose, padavimuosee atsispindi, kaip įvairios psichoaktyvios priemonės arba dvasiniai pratimai, o kartais ekstremalūs išbandymai buvo naudojami, kad įgauti magines galias, keltis laike-erdvėje, gauti antgamtiškus atsakymus, ar bendra prasme komunikacijai su aukštesniuoju pasauliu, subtiliaisiais planais ar dieviškąja savastimi.
Tokių pasakojimų gausu Azijos legendose, tolimuosiuose Rytuose, o gal ir lietuviškose pasakose. Kaip archetipinį pavyzdį galima paminėti senosios Indijos mitologijoje žinomą stebuklingą viralą – somą, kurią gerdavo dievai, kad tapti nemirtingais. Kraštuose, kur ir šiandien gyvos šamanistinės tradicijos, psichoaktyvios priemonės ar ritualiniai veiksmai naudojami daug maž tais pačiais tikslais: siekiant įgauti pakitusią, transinę sąmonės būseną skirtą komunikacijai su subtilesne, ar pavadinkim platesne tikrove.
Ir jei žvelgsime į muziką tokiame kontekste, ( o ji, kaip ir pats oficialiausias mokslas patvirtins, atsirado šamanistinėje visuomenėje) tai pirmine muzikos paskirtimi buvo sukurti ritualą, padėti šamanui įeiti į transą, ir vėlgi susitelkti komunikacijai su dvasiniu pasauliu. Ir gal būt, vadinamos primityvios tautos net nesuprato, – nejau dar gali būti dar yra ir kitokia muzika? Visa ji buvo ritualinė.
Šiandien plačiai suvokiama bent jau viena dalis – muzika puikiai tinka komunikacijai.
Daugelyje tautų išliko muzikinė tradicija savo forma ar idėja artima ritualinei, bet kitur tai buvo beviltiškai prarasta. Muzika tapo pramogos įrankiu, ar propagandos trimitu, pagal senąjį vadovėlį – „valdančiųjų klasės verge“ ar, pagal šiandieną – komercijos įkaitu.
Ir gal būt niekas kitas taip visuotinai neatgaivino to šamanistinio būgno ir transinio garso sklaidos kaip ankstyvoji psichodelinio roko muzika, kai dainos ir improvizacijos, gal naivios ir nuoširdžios, prieinamos daugeliui, prasiveržė link savo esminės užduoties: tapti dvasinių ieškojimų kelrodžiu ir vedliu. Tai apžavėjo tuomet ir liko įtakinga iki šiol laiks nuo laiko psichodelika apsireiškia, įsiliedama į plačiausias madas, grąžindama spalvas, rytietiškus ornamentus, svajas ir egzotiškus sąskambius, arba lieka pogrindyje. Bet kaip jūros bangos, vis naujos ir tos pat, jaunų muzikantų kartos išgirsta šią muziką, lyg ji būtų įrašyta vakar, tampa įtakoti, ir kuria naujausias jos formas.
Hipių judėjimą įkvėpę garsai
Psichodelinis rokas, žinomas anksčiau terminais „rūgštusis rokas“ ( acid rock ) ar „kosminis rokas“ ( space rock ) buvo nuo pat pradžių hipių judėjimo dalimi. Lietuvoje hipiškas sąjūdis plačiau įsisiūbavo nuo 1970-ųjų, suprantama, būdamas pogrindiniu, bet ir negalėdamas, o ir nenorėdamas pilnai pasislėpti – visiems „akis badantys“ ilgi plaukai, gėlėti marškiniai ar pasakiškai gauti džinsai, pacifizmas bei šypsenos siejosi su laisvumu, siekiu neprisirišti prie sistemos, atsižadėti įprastinio tarybinio miesčioniško gyvenimo būdo. Nors ir represuojamas, hipiškas judėjimas gyvavo, pasireikšdamas neretai ir muzikiniais „seišenais“ – pusiau legaliais koncertais, ar net festivaliais.
Taip pat gyvybingai įsigalėjo „tranzavimas“ – rodos nesibaigiančios hipių ir „hipuojančių“ kelionės, tiesiogine prasme, ne narkotine – šito ir nebuvo daug tuometinėje tarybų Lietuvoje.
Vasarą, Nidoje, pamario pusiasalis, pramintas „haikeriu“ buvo viena iš hipių pamėgtų, svajotojiškų tranzavimo kelionių vieta. Tolimesnių distancijų mėgėjai nuvykdavo iki Talino.
1972-aisiais lyg per stebuklą pasirodė lietuvių kalba išleista Jack’o Kerouac’o knyga „Kelyje“, ir nors ji pasakojo apie pokario bitnikus, nepamainomas, nepritapėlių klasika pripažintas romanas dar labiau užkūrė laisvąją hipišką valią. Tais pačiais metais – Romo Kalantos tragedija ir pasiaukojimas, tapęs tiek hipiško judėjimo katalizatoriumi, tiek, pasiekus kulminaciją – pretekstu oficialios valdžios diktatūrai jį galutinai užsmaugti.
Tačiau tikri hipiai išliko, o roko muzikos atgijimas buvo dar prieš akis.
Psichodelikai pasidavusios muzikos grupės
Kiek psichodelinis rokas buvo lietuviško hipizmo sagos dalimi – sunku spęsti. Ankstyvosios Lietuvos roko grupelės ir kolektyvai kūrėsi įtakojamos tokių gigantų kaip „The Beatles“ ar „The Rolling Stones“, kurie atitinkamai buvo pasižymėję ir esminiais psichodeliniam rokui priskiriamais albumais, kaip „Bitlų“ – „Revolver“, „Magicalal Mystery Tour“ ar „Rolingų“ – „Between the Buttons“ bei „Their Satanic Majesties Request“ .
Tai atsiliepė ir lietuviškų grupių skambesyje. Tačiau ankstyvajame periode nepavyksta užtikti atlikėjų ar grupės tiesiogiai laikančios save psichodelinio roko adeptais. Panašu, kad tai išpuolė jau vėlesnio, 9 dešimtečio grupėms, kaip kad „Dinda Polimantika“.
Nors yra pakankamai įspūdingų kolektyvų ir anksčiau, kaip unikali „Mind’s Disorder“, Vilniuje, susibūrusi jau 1973-aisias, drąsiai eksperimentuojanti ir derinusi savo kūryboje įvairių stilių bei muzikinių srovių įtakas, reik manyt, neišvengiamai ir psichodelinį roką. Taip pat kaip ir bene žinomiausia eksperimentinė grupė „Ir visa kas gražu yra gražu“.
Galima teigti, kad psichodelika dar labiau gyva šių dienų muzikinėse perspektyvose. Kažkuria prasme, dabar jau beveik nėra „grynų“ muzikinių žanrų. Įvairių įtakų, stilių derinimas išlieka ir kaip inovacijos siekis, ir kaip įtakų perkrovos išdava, – šiandien juk turime galimybę pasiekti šimtmečiais kauptą muzikinį palikimą neatsitraukdami nuo kompiuterio.
Gal būt kompiuteris ir pats jau tapo vienu dažniausiu, gal kartais svarbiausiu „folklioriniu“ instrumentu, preparuodamas visus garsus elektroniškai, bet kartu atverdamas erdvę, suteikdamas galimybę ir psichodelikai – sielos regimumui kiekviename kūrybiškame siekyje.
Naujosios kartos grupėms, derinančioms elektroniką, akustinius instrumentus ir atgaivinančioms psichodelinę muzikinę tėkmę galima būtų priskirti prie humoro linkusią „Arklio galią“ ar eksperimentinę „Luumm“, arba grupes, savotiškai integruojančias psichodelines nuotaikas, kaip kad indie stiliaus duetas „The Dominoes“, bei susieta su tais pačiais muzikantais žymioji „Spooky Campfire Stories“, šokiams nesvetimas kolektyvas „Fusedmarc“ ir kiti. Taip pat ir dainuojamosios poezijos atstovas Domantas Razauskas, pamėgęs psichodelinį folk ir įtraukęs tai į savo garsų paletę. Nekalbant apie visą psy trance – elektroninės muzikos ir šokio judėjimą Lietuvoje, kuris lyg bando perkelti bei transformuoti psichodeliką į neramų kosminį, labai jau sudažninto ritmo laikmetį.
Pristatome GATINEAU grožio salono kosmetologę-vizažistę Norą Vanagaitytę, kuri mūsų skaitytojams patars, kaip prižiūrėti veido odą, kokia kosmetika geriausiai tinka etc.
Sveiki. Esu baltaodė ir daugelį metų nesėkmingai ieškau odos spalvą atitinkančio makiažo pagrindo. Ieškojau įvairiose kosmetikos parduotuvėse, tačiau susidaro toks įvaizdis, kad gyvename Afrikoje. Manau tikrai nemaža dalis merginų turi itin šviesią odą, tačiau makiažo tonai prasideda tik nuo vidutinio tamsumo atspalvių… Gal galėtumėte patarti, ką daryti? Mano oda išties labai šviesi, galima sakyti netgi popieriaus baltumo. Tuo tarpu veido oda problematiška – daug paraudimų, spuogelių, dėmelių, itin
riebi, ypač T zonoje, tačiau tuo pačiu ir pleiskanoja, sausėja… Pabodo vaikščioti su „kauke”.
Pristatome plaukų stilistę ir įvaizdžio konsultantę – „Femina Bona“ mokymo centro kirpėjų specialybės dėstytoją Džiuljetą Petrulienę, kuri mūsų skaitytojams patars, kokią šukuoseną Jiems geriau rinktis.
Laba diena, Džiuljeta Petruliene, norėčiau konsultacijos, kokia plaukų spalva man tiktų? Esu natūraliai tamsi, bet jau kokius 10m dažausi šviesiai, tačiau labai noriu nusidažyti šokoladine spalva, vieni sako, kad paryškinsiu veidą su tamsiais plaukais, kiti – kad su tamsiais būsiu netokia pastebima.
Darja
Laba diena. Be abejo, drąsiai galite plaukus tamsinti šokolado, tamsios kavos ar tamsaus vario spalva. Jei nedrąsu staiga nutamsėti, palikite kelis akcentus šviesių sruogų, taip atrodysite žaismingiau, ryškiau. Visada labiausiai tinka spalva, kuri yra artima prigimties, akių bei odos spalvai, tad drąsiai tamsėkite ir ryškėti. Sėkmės
Turite klausimų? Reikia patarimų? Rašykite [email protected]
REIKALAVIMAI: atsiųsta nuotrauka(os) turi būti spalvota, ryški; joje turi aiškiai matytis plaukai, geriausiai, palaidi, nepridengti jokiu galvos apdangalu. Taip pat aiškiai parašykite, kokia Jūsų plaukų struktūra (tiesūs, garbanojasi, banguoti…), ar plaukai vešlūs, ar ploni? Jei dažyti, kokia natūrali plaukų spalva. Pvz.:
Laba diena. Koks plaukų kirpimas ir spalva man tiktų? Tikroji plaukų spalva „lietuviška pilkoji”, tačiau dabar esu blondinė. Plaukai iki pečių, kai išplaunu labai banguojasi, todėl kasryt juos tiesinu. Nuo dažymo jie pasidarė šiurkštūs. Galbūt tiktų kirpčiukai?
Kiekvieną savaitę mes publikuojame penkias stilistės konsultacijas. Kadangi laiškų su klausimais stilistė susilaukia labai daug, gali tekti palaukti atsakymo ir keletą savaičių. Laikas.lt redakcija kiekvieną informuos asmeniškai apie išpublikuotą konsultaciją.
Keičiantis klimatui, kinta ir mūsų oda. Vasarą, kaip ir žiemą, oda reikalauja išskirtinio dėmesio. Ypač kai netyla kalbos apie saulės neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Biochemikė, kosmetologė Natalija Kaušienė jau labai daug metų dirba su oda, dėsto paskaitas savo specialybės kolegoms, veda seminarus bei priima klientus salone „VDG style“, Vilniuje… Paprašėme N. Kaušienės pasidalinti sukauptomis žiniomis.
Kokie pavojai tyko odos vasarą?
Karštis ir saulė labai sausina odą. Atšilus orams pagreitėja riebalinių liaukų darbas. Taip atsiranda riebalinis sluoksnis. Jei veido oda bus neteisingai prižiūrima, gali kilti įvairiausių problemų – infekcijos, akmė ir kt. Rizika didesnė šiltu sezonu.
Mityba taip pat daro labai didelę įtaką odai. Tad jai žmonės kenkia vartodami nesveiką, greitą maistą. Vasarą visos šios problemos paaštrėja, kyla įvairiausios alergijos.
Kiek mažiausiai kartų per metus reikia lankytis pas kosmetologą?
Reikėtų apsilankyti bent du kartus per metus: pavasarį ir rudenį, nes tada keičiasi oda. Ta kaita priklauso nuo riebalinių liaukų darbo. Pavyzdžiui, pavasarį riebalinės liaukos, kaip jau minėjau, pradeda sparčiau dirbti, o poros tuo metu dar yra uždarytos. Apsilankymo pas kosmetologą metu jos atveriamos, nuimamas viršutinis senasis sluoksnis. Žiemą atvirkščiai – riebalinių liaukų darbas lėtėja, o poros dar neatidarytos. Kosmetologo užduotis – sunaikinti senąsias ląsteles ir paruošti odą žiemai. Taigi jeigu žmogus neturi didelių problemų, veido valymas jam reikalingas porą kartų per metus.
Ką galite patarti norintiesiems veidą prižiūrėti namų sąlygomis?
Vasarą ant odos kaupiasi daug nešvarumų, tad būtina juos nuvalyti. Tam patarčiau naudoti natūralius „šveitiklius“ – iš avižinių dribsnių (užpylus juos virintu vandeniu), kavos tirščių, smulkios druskos ir sodos mišinio. Odos spalvą šviesina petražolės, drėkina – agurkai. Vasaros pradžioje porą savaičių darykitės braškių kaukes, o pabaigoje – vynuogių. Tai tikrai pakankamai veiksmingos natūralios odos priežiūros priemonės.
Papasakokite apie kasdienę odos priežiūrą. Ką reikėtų naudoti kiekvienai moteriai?
Prieš miegą būtina pieneliu nuvalyti makiažo likučius. Jei makiažas nebuvo naudotas, užteks valomųjų putų. Svarbu nuplauti vandeniu veidą, sprandą, kaklą, ausis – ir kuo gausiau. Du kartus per dieną – ryte ir vakare – patariama naudoti toniką, pasirinktą pagal odos tipą ir drėkinamąjį kremą. Vasarą labiau tinka geliniai ar lengvos tekstūros kremai. Jokiu būdu nenaudoti aliejų. Jie labiau tinka žiemai.
Kokį makiažą rinktis šiltuoju metų laiku?
Svarbiausia, kad veido oda nebūtų perkrauta makiažo priemonės. Tikrai nepatariu ant skystos pudros dėti kompaktinę pudrą. Apskritai, pudrą geriau pirkti vaistinėje ir išsirinkti kuo lengvesnę. Dabar tikrai gaminama daug kokybiškos kosmetikos. Tad šioje vietoje geriau nepagailėti pinigų. Šiaip su saiku panaudota pudra apsaugo nuo ultravioletinių spindulių.
Kokias priemones būtina pasiimti važiuojant prie jūros?
Naudoti veido ir kūno odos apsaugines priemones būtina net tada kai nesidegini. Dauguma žmonių to nesupranta ir susigadina odą. Taigi būtina pasiimti apsauginį kremą ir kokią nors purškiamą priemonę, kuri padės priprasti odai prie saulės.
Ką daryti kai vasaros metu padaugėja strazdanų?
Strazdanotą odą reikia ypatingai saugoti nuo saulės. Nesisaugant, strazdanų, žinoma, padaugėja. Naikinti jas galima petražolių nuoviru. Tačiau tas naikinimas – labai didelis darbas net kosmetologams.
Kartais pasitaiko atvejų, kad žmonės po atostogų Egipte ar Turkijoje, kur daug laiko praleido saulėje, grįžta strazdanoti, nors prieš tai neturėjo nei vienos strazdanos.
Taigi džiaugdamiesi saule, prisiminkime, kad ji ne visada yra tokia maloni, kaip atrodo. Pasinaudokime patarimais, kad vasarą paliktų tik gerus prisiminimus.